Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai – trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus – šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.

Kiekvienam renovuotam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų.

Vien įgyvendinus tokias priemones kaip sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas ir šildymo sistemų sutvarkymas įmanoma pasiekti net 50-60 proc. energijos sutaupymą.

Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva.

Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios – norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė.

Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius – jie ir įgyvendina renovacijos procesą.

Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame 55 proc. butų savininkų turi jam pritarti

Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.

Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, visiškai padengiamos ir projekto administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.

Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.

Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos – penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc..

Valstybė socialiai jautriems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas.

Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.

Paskolą daugiabučio namo renovacijai ima projekto įgyvendinimo administratorius savo vardu butų savininkų naudai. Imant paskolą nėra vertinama kiekvieno buto savininko jau turimos paskolos ir galimybė gauti paskolą. Finansuotojas vertina tik savininkų įsiskolinimus už komunalines paslaugas: šilumą, vandenį, elektrą ir kt.