Atliekų tvarkymas Kauno rajone
Pilna informacija apie komunalinių, pakuočių, maisto, tekstilės, didelių gabaritų ir kitų atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Pasirinkite kategoriją, kad pamatytumėte detales, dokumentus ir kontaktus.
Pagrindinė informacija
Atliekų tvarkymas
Kitos atliekos
Aktuali informacija
Dažniausiai užduodami klausimai
42 klausimai · 7 kategorijos · Pasirinkite skiltį arba ieškokite konkrečiai.
Vietinė rinkliava
Kas yra vietinė rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą?
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.5 papunktyje nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau - vietinė rinkliava) – tai Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka.
Kas yra vietinės rinkliavos mokėtojai?
Nuostatų 4.6 papunktyje nurodyta, kad komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
Kodėl aš turiu mokėti vietinę rinkliavą?
Pagal Nuostatų 38 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai asmenys, teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš ko susideda vietinė rinkliava?
Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:
pastoviąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios Vietinės rinkliavos dedamosios nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis arba nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurie negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.
kintamąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį per einamuosius metus (ne trumpesnį kaip metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto komunalinės atliekos nebus surenkamos.
Ar reikia mokėti iš anksto?
Nuostatų 40.2. papunktyje nurodyta, kad Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos:
40.2.1. Už pirmą ketvirtį – iki kovo 31 d.;
40.2.2. Už antrą ketvirtį – iki birželio 30 d.;
40.2.3. Už trečią ketvirtį – iki rugsėjo 30 d.;
40.2.4. Už ketvirtą ketvirtį – iki gruodžio 31 d.
Nuostatų 40.3. papunktyje taip pat nurodyta, kad jeigu Vietinės rinkliavos mokėtojas pageidauja, Vietinę rinkliavą gali sumokėti už visus metus iš karto iki Mokėjimo pranešime nurodyto pirmojo mokestinio laikotarpio (ketvirčio) pabaigos.
Nuostatų 40.4. papunktis nurodo, kad jeigu Vietinės rinkliavos mokėjimo pradžia naujai Savivaldybėje atsiradusiam Vietinės rinkliavos mokėtojui nesutampa su kalendorinių metų pradžia, Mokėjimo pranešimai formuojami ir siunčiami pagal apskaičiuotas Vietinės rinkliavos įmokas perskaičiuotam laikotarpiui iki metų pabaigos. Vietinės rinkliavos įmokų dydis proporcingai padalijamas mėnesiais ir ketvirčiais.
Ką daryti sumokėjus per daug?
Rekomenduojama permoką pasilikti kaip įmoką už būsimą atsiskaitymo laikotarpį. Kitu atveju, reikia pateikti rašytinį prašymą vietinės rinkliavos permokos grąžinimui (prašymo forma).
Kas bus, jei nemokėsiu vietinės rinkliavos?
Vietinės rinkliavos nesumokėjus per nurodytą terminą ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis.
Ar atleidžiama nuo vietinės rinkliavos mokėjimo?
Nuostatų 56 punkte nurodyta, kad kintamosios įmokos dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę Administratoriui, kad tam tikrą laikotarpį per einamuosius metus (ne trumpesnį kaip metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto komunalinės atliekos nebus surenkamos. Deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia Administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos gyvenamąją vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas. Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu, taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims. Nuostatų 57 punktas nurodo, kad asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų Nuostatų 56 punkte nustatytam terminui atleisti nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios įmokos mokėjimo, Administratoriui turi pateikti:
57.1. Fiziniai asmenys:
57.1.1. Prašymą atleisti nuo kintamosios įmokos dalies mokėjimo, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 2 priede; atsisiųsti 2 priedą
57.1.2. Administratoriui pareikalavus – Prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie per deklaruotą laikotarpį sunaudotą vandens kiekį, jeigu vykdomas viešasis geriamojo vandens tiekimas (pagrindžiant nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, vandens suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 m3 per 3 mėnesius), arba sunaudotą elektros energijos kiekį nekilnojamojo turto objekte (pagrindžiant nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, elektros energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 45 kWh per 3 mėn.), deklaruotu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte autonomiškai (be žmogaus priežiūros ir dalyvavimo) veikusius elektra maitinamus prietaisus;
57.1.3. Prašymas atleisti nuo kintamosios įmokos dalies mokėjimo (Nuostatų 2 priedas), Administratoriui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio, už kurį teikiamas prašymas, pabaigos.
57.2. Juridiniai asmenys:
57.2.1. Prašymą atleisti nuo kintamosios įmokos dalies mokėjimo, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 3 priede atsisiųsti 3 priedą;
57.2.2. Prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą – viešojo geriamojo vandens tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį nekilnojamojo turto objekte sunaudotą vandens kiekį, jeigu vykdomas viešasis geriamojo vandens tiekimas (pagrindžiant nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, vandens suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 m3 per 3 mėnesius), arba elektros energijos tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį nekilnojamojo turto objekte suvartotą elektros energijos kiekį (pagrindžiant nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, elektros energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 45 kWh per 3 mėn.), informaciją apie deklaruotu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte autonomiškai (be žmogaus priežiūros ir dalyvavimo) veikusius elektra maitinamus prietaisus, kitą pagrindžiančią informaciją.
Nuostatų 58 punktas nurodo, kad dokumentai, nurodyti Nuostatų 57.1.2 papunktyje, Administratoriui pareikalavus, pateikiami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus užpildytoje prašymo formoje (Nuostatų 2 priedas) deklaruotam laikotarpiui. Per nurodytą terminą nepateikus įrodančių dokumentų, už deklaruotą laikotarpį apskaičiuojamas kintamosios įmokos dalies dydis. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, įrodantys dokumentai ar jų kopijos Administratoriui teikiami periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus (taikoma fiziniams asmenims).
Nuostatų 59 numato, kad dokumentai, nurodyti Nuostatų 57.2.2 papunktyje, Administratoriui pateikiami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus užpildytoje prašymo formoje (Nuostatų 3 priedas) deklaruotam laikotarpiui. Per nurodytą terminą nepateikus dokumentų, apskaičiuota kintamoji įmokos dalis privalo būti sumokėta (taikoma juridiniams asmenims).
Pagal Nuostatų 60 punktą, nekilnojamojo turto objekto (kuriam yra priskirtas individualus konteineris) savininkas arba jo įgaliotas asmuo, Administratoriui pateikęs prašymą atleisti nuo kintamosios įmokos dalies mokėjimo (Nuostatų 2 arba 3 priedas), privalo užtikrinti, kad atliekų vežėjas deklaruotu laikotarpiu jam priskirtų konteinerių negalėtų aptarnauti (individualaus naudojimo konteinerius laikyti žemės sklypo teritorijoje).
Nuostatų 61 punktas numato, kad Administratoriui pateikus užpildytą prašymo formą (Nuostatų 2 arba 3 priedą), pastoviąją įmokos dalį privaloma sumokėti iki mokėjimo pranešime nurodyto termino pabaigos.
Mano vardu registruotas nekilnojamojo turto objektas netinkamas naudoti/gyventi (arba fiziškai sunaikintas). Ar reikia vis tiek mokėti?
Nuostatų 62 punkte nurodyta, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų, registruotų nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių nekilnojamojo turto objekte yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, arba nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurie negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.
Pasikeitė/neatitinka mano turimo nekilnojamojo turto objekto faktiškai naudojama paskirtis/ plotas. Kokius veiksmus turėčiau atlikti?
Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad jeigu nekilnojamojo turto objekto arba jo dalies faktiškai naudojama paskirtis skiriasi nuo nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos paskirties, nekilnojamojo turto objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę kreiptis į Administratorių ir pateikti nekilnojamojo turto objekto ploto ar jo dalies paskirties tikslinimo deklaraciją, kurios forma pateikiama šių Nuostatų 5 priede atsisiųsti 5 priedą. Administratoriui patvirtinus pateiktos informacijos teisingumą (atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą, įvertinus pateiktus papildomus dokumentus ir kitą viešai prieinamą informaciją apie nekilnojamojo turto objektą bei jo naudojimą), pastoviosios ir kintamosios įmokos dalių dydis perskaičiuojamas nuo Nuostatų 5 priedo pateikimo Administratoriui dienos.
Pasikeitė/neatitinka mano turimo nekilnojamojo turto objekte faktiškai gyvenančių asmenų skaičius. Kokius veiksmus turėčiau atlikti?
Nuostatų 18 punkte nurodyta, kad jeigu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte faktinis gyventojų skaičius yra mažesnis ar didesnis nei apmokestintų kintamąja Vietinės rinkliavos dedamąją gyventojų skaičiaus, šio objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pateikti asmenų skaičiaus bute ar individualiame gyvenamajame name deklaraciją (deklaracijos forma pateikiama šių Nuostatų 6 priede) atsisiųsti 6 priedą, kuri suteikia teisę nemokėti kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios už negyvenančius nekilnojamojo turto objekte fizinius asmenis.
Nuostatų 19 punkte taip pat nurodyta, kad asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ar individualiame gyvenamajame name deklaracija (6 priedas) teikiama vienam mokestiniam laikotarpiui.
Pageidauju gauti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą el. paštu. Ką reikia daryti?
Norint gauti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą el. paštu, reikia pateikti prašymą dėl mokėjimo pranešimo siuntimo el. paštu. Nekilnojamo turto objekto savininko ar jo įgalioto asmens prašymą siųsti Administratoriaus el. p.: rinkliava@rkpc.lt.
Mano vardu registruotas nekilnojamojo turto objektas išnuomotas. Kokius veiksmus turėčiau atlikti?
Jeigu Jūsų nekilnojamojo turto objektas arba jo dalis išnuomota, o nuomos sutarties pagrindu Vietinę rinkliavą turi mokėti nuomininkas, tokiu atveju pateikite prašymą pakeisti vietinės rinkliavos mokėtojo duomenis Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų registro duomenų bazėje (prašymo forma). Prašymas turi būti išsiųstas Administratoriaus el. p.: rinkliava@rkpc.lt.
Mišrių atliekų tvarkymas
Niekada neturėjau konteinerio ir norėčiau jį gauti. Ką reikia daryti?
Norint gauti mišrių atliekų konteinerį, reikia užpildyti prašymą dėl konteinerio. Prašymas turi būti užpildytas nekilnojamo turto objekto savininko ar jo įgalioto asmens vardu ir išsiųstas Administratoriaus el. p.: rinkliava@rkpc.lt.
Kokius individualius mišrių atliekų konteinerius galima pasirinkti ir koks gali būti jų aptarnavimo dažnis?
Individualūs mišrių komunalinių atliekų konteineriai gali būti 120 l, 140 l, 240 l arba 1100 l talpos. Jų išvežimo dažnis - kas antra savaitė, t. y. 26 kartai per metus. Pagal Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 29.2. punktą, minimalus mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimų skaičius per metus, kuomet gyvena vienas asmuo (arba nei vieno) – 12 kartų.
Nuostatų 1 priede numatyta, kad kintamoji įmokos dalis nekilnojamojo turto objektams, kurių gyventojai naudojasi individualiais konteineriais, turi pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius ir jais naudojasi (visų pakuočių atliekų, išskyrus stiklą, konteineriai yra ištraukiami aptarnavimui / tuštinimui ne mažiau kaip 13 kartų per metus; stiklo pakuotei – ne mažiau kaip 2 kartus per metus), yra:
1,79 Eur už 120 l konteinerio ištuštinimą;
2,08 Eur už 140 l konteinerio ištuštinimą;
3,58 Eur už 240 l konteinerio ištuštinimą;
16,36 Eur už 1100 l konteinerio ištuštinimą.
Ką turiu daryti, jei noriu pakeisti naudojamo individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimo dažnį ar konteinerio talpą?
Dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerių tuštinimo dažnio keitimo ar konteinerio talpos keitimo reikia pateikti prašymą: dažnio keitimo forma · talpos keitimo forma
Administratoriaus el. p.: rinkliava@rkpc.lt.
Pakuočių atliekų tvarkymas
Kas aptarnauja pakuočių ir stiklo atliekų konteinerius?
Pakuočių ir stiklo atliekų konteinerių aptarnavimą vykdo UAB „Ekonovus“. Gyventojai įmonės interneto svetainėje gali rasti konteinerių ištuštinimo grafikus, informaciją apie atliekų rūšiavimą bei kitą aktualią informaciją.
Konteinerių aptarnavimo grafikai skelbiami čia: https://www.ekonovus.lt/aptarnavimo-grafikai/
Jeigu konteineriai nebuvo ištuštinti laiku, yra pažeisti arba turite kitų klausimų dėl jų aptarnavimo, galite kreiptis tiesiogiai į UAB „Ekonovus“:
El. paštu: klientuaptarnavimas@ekonovus.lt
Tel.: +370 700 77046
Ko reikia norint gauti pakuočių ir stiklo atliekų konteinerius?
Norint gauti pakuočių ir stiklo atliekų konteinerius, papildomo atskiro prašymo teikti nereikia. Užpildžius prašymą dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerio suteikimo, kartu užsakomi pakuočių ir stiklo atliekų konteineriai.
Ar turiu mokėti už pakuočių ir stiklo atliekų konteinerių išvežimą?
Ne, už pakuočių ir stiklo atliekų konteinerių išvežimą gyventojams papildomai mokėti nereikia. Atliekas rūšiuojantys gyventojai (besinaudojantys individualiais rūšiavimo konteineriais) moka mažesnį mokestį už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (skaičiuojamas mažesnis vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis).
Ar pakuočių ir stiklo atliekų konteineriai yra privalomi?
Taip, pakuočių ir stiklo atliekų konteineriai yra privalomi. Atliekų rūšiavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir taikomas visiems komunalinių atliekų turėtojams.
Naudojantis pakuočių ir stiklo atliekų konteineriais sudaromos galimybės tinkamai rūšiuoti atliekas, mažinti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius patenkantį atliekų kiekį bei užtikrinti efektyvų atliekų perdirbimą.
Gyventojai privalo naudotis suteiktais konteineriais pagal jų paskirtį ir laikytis nustatytų atliekų rūšiavimo reikalavimų.
Ar galiu gauti papildomą arba didesnį pakuočių atliekų konteinerį?
Taip, gyventojams gali būti suteiktas papildomas arba didesnės talpos pakuočių atliekų konteineris. Toks poreikis vertinamas pagal faktinį konteinerio užpildymą.
Jeigu paslaugų teikėjas UAB „Ekonovus“ 3 kartus iš eilės užfiksuoja pakuočių atliekų konteinerio perpildymą, gyventojui gali būti:
suteiktas didesnės talpos – 360 l – pakuočių atliekų konteineris; arba
papildomai pastatytas dar vienas 240 l talpos konteineris.
Koks pakuočių ir stiklo atliekų konteinerių pristatymo terminas?
Pakuočių ir stiklo atliekų konteineriai pristatomi per 10 darbo dienų nuo dienos, kai Administratorius užsako konteinerius ir apie pateiktą užsakymą informuoja gyventoją.
Kas bus, jei nesinaudosiu pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais?
Nuostatų 27 punkte nurodyta, kad Administratorius, formuodamas Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, įvertina, ar Vietinės rinkliavos mokėtojas laikosi Nuostatų 1 priede numatyto minimalaus pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių aptarnavimo dažnumo. Nustačius, kad Vietinės rinkliavos mokėtojas 3 kartus iš eilės aptarnavimui neišstūmė jam priskirtų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių – jam siunčiamas įspėjimas / raginimas tinkamai rūšiuoti atliekas. Jei einamaisiais metais pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių faktinis išstūmimų skaičius mažesnis nei numatytas minimalus – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji įmoka, rengiant kitų metų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą, perskaičiuojama (už praėjusį mokestinį laikotarpį) taikant Nekilnojamojo turto objektų, kurių gyventojai naudojasi individualiais konteineriais ir neturi pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių arba turimais konteineriais naudojasi netinkamai, dydžius.
Nuostatų 1 priede nurodyta, kad:
Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nekilnojamojo turto objektams, kurių gyventojai naudojasi individualiais konteineriais, turi pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerius ir jais naudojasi (visų pakuočių ir antrinių žaliavų, išskyrus stiklą konteineriai yra ištraukiami aptarnavimui / tuštinimui ne mažiau kaip 13 kartų per metus; stiklo pakuotei ir antrinėms žaliavoms – ne mažiau kaip 2 kartus per metus):
1,65 Eur už 120 l konteinerio ištuštinimą;1,92 Eur už 140 l konteinerio ištuštinimą;3,30 Eur už 240 l konteinerio ištuštinimą;15,08 Eur už 1100 l konteinerio ištuštinimą.
Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nekilnojamojo turto objektams, kurių gyventojai naudojasi individualiais konteineriais ir neturi pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių arba turimais konteineriais naudojasi netinkamai (visų pakuočių ir antrinių žaliavų, išskyrus stiklą, konteineriai ištraukiami aptarnavimui / tuštinimui mažiau kaip 13 kartų per metus; stiklo pakuotei ir antrinėms žaliavoms – mažiau kaip 2 kartus per metus):
3,04 Eur už 120 l konteinerio ištuštinimą;3,54 Eur už 140 l konteinerio ištuštinimą;6,08 Eur už 240 l konteinerio ištuštinimą;27,84 Eur už 1100 l konteinerio ištuštinimą.
Ką daryti jeigu man neaptarnavo pakuočių ar stiklo atliekų konteinerio?
Jeigu pakuočių ar stiklo atliekų konteineris nebuvo ištuštintas nustatytu grafiku, gyventojas turėtų kreiptis į Administratorių, t. y. UAB Komunalinių paslaugų centrą arba tiesiogiai į konteinerius aptarnaujantį paslaugų teikėją – UAB „Ekonovus“.
Kreipiantis prašome pateikti adresą, konteinerio tipą bei informaciją apie neįvykusį aptarnavimą. Tai padeda greičiau nustatyti situaciją ir organizuoti konteinerio ištuštinimą.
Ką daryti jeigu pakuočių ar stiklo atliekų konteineris sulūžęs ar netinkamas naudoti?
Jeigu pakuočių ar stiklo atliekų konteineris yra sulūžęs, pažeistas arba netinkamas naudoti, gyventojas turėtų kreiptis į Administratorių, t. y. UAB Komunalinių paslaugų centrą arba tiesiogiai į konteinerius aptarnaujantį paslaugų teikėją – UAB „Ekonovus“.
Kreipiantis prašome pateikti adresą, konteinerio tipą bei pastebėtą gedimą ar pažeidimą. Esant poreikiui, konteineris bus pakeistas kitu.
Žaliųjų atliekų tvarkymas
Kur kreiptis norint gauti žaliųjų atliekų konteinerį?
Žaliųjų (biologiškai skaidžių) atliekų konteinerius gyventojams suteikia UAB „Kauno švara“.
Ar žaliųjų atliekų konteineris yra privalomas?
Ne, žaliųjų (biologiškai skaidžių) atliekų konteineris nėra privalomas.
Šis konteineris gyventojams teikiamas kaip papildoma paslauga, todėl jį galima užsisakyti pagal poreikį iš UAB „Kauno švara“.
Ar žaliųjų atliekų konteinerio aptarnavimas yra mokamas?
Taip, žaliųjų (biologiškai skaidžių) atliekų konteinerio aptarnavimas yra mokama paslauga.
Už konteinerio išvežimą ir žaliųjų atliekų tvarkymą taikomi nustatyti įkainiai, kuriuos nustato paslaugos teikėjas – UAB „Kauno švara“ – pagal galiojančią paslaugų teikimo tvarką.
Dėl tikslių kainų, aptarnavimo dažnumo ir užsakymo sąlygų gyventojai turi kreiptis į paslaugos teikėją.
Ar galiu gauti nemokamą kompostavimo dėžę?
Ne, nemokamos kompostavimo dėžės nėra teikiamos visiems gyventojams.
Nemokamos kompostavimo dėžės yra dalinamos tik Kauno miesto individualių valdų gyventojams, atsižvelgiant į nustatytas programos sąlygas ir savivaldybės taikomą tvarką.
Kiti gyventojai kompostavimo priemones gali įsigyti arba gauti pagal atskiras savivaldybės vykdomas iniciatyvas, jeigu tokios yra taikomos.
Kur galima rasti žaliųjų atliekų kompostavo aikšteles?
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (ŽAKA) Kauno regione yra skirtos gyventojų žaliųjų atliekų priėmimui ir kompostavimui. Jose žaliąsias atliekas galima pristatyti nemokamai.
Aikštelių vietas ir darbo laikus galite rasti oficialiame Kauno regiono atliekų tvarkymo centro puslapyje: https://kaunoratc.lt/zaka/
Didelių gabaritų atliekų tvarkymas
Kas vykdo didelių gabaritų atliekų išvežimą?
Didelių gabaritų atliekų išvežimą vykdo UAB „Kauno švara“.
Gyventojai gali naudotis šia paslauga pagal nustatytą tvarką – užsakant išvežimą arba pristatant didelių gabaritų atliekas į tam skirtas surinkimo vietas (aikšteles).
Dėl išvežimo sąlygų, užsakymo tvarkos ir galimų terminų rekomenduojama kreiptis į paslaugos teikėją.
Kur galiu rasti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles?
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA) Kauno regione yra skirtos nemokamai priimti gyventojų atvežtas stambiąsias, buitinės technikos, statybines bei kitas išrūšiuotas atliekas.
Visą Kauno regiono aikštelių sąrašą, jų adresus, darbo laikus ir priėmimo sąlygas galite rasti oficialiame puslapyje: https://kaunoratc.lt/dgasa/
Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas
Kur vykdomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas?
Vadovaujantis Valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planu, savivaldybės yra įpareigotos organizuoti / vykdyti atskirą biologinių atliekų surinkimą urbanizuotose teritorijose, kuriose gyvena daugiau nei 2000 gyventojų. Vadovaujantis Plano nuostatomis, šiuo metu maisto ir virtuvės atliekų surinkimas yra vykdomas Neveronių seniūnijoje. Nuo 2026 m. liepos 1 d. šių atliekų surinkimas bus pradėtas ir likusiose 12 urbanizuotų teritorijų: Akademijos mstl., Domeikavos k., Garliavos m., Giraitės k., Jonučių II k., Neveronių k., Noreikiškių k., Ramučių k., Raudondvario k., Ringaudų k., Teleičių k., Užliedžių k., Vijūkų k. Iki nurodytos datos šių teritorijų gyventojams bus pristatyti konteineriai, skirti maisto ir virtuvės atliekų surinkimui.
Kas gali gauti individualų maisto ir virtuvės atliekų konteinerį?
Maisto atliekų konteinerį gaus Akademijos mstl., Domeikavos k., Garliavos m., Giraitės k., Jonučių II k., Neveronių k., Noreikiškių k., Ramučių k., Raudondvario k., Ringaudų k., Teleičių k., Užliedžių k., Vijūkų k. gyventojai, kurie naudojasi individualiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais.
Ar galiu atsisakyti man priskirto individualaus maisto ir virtuvės atliekų konteinerio?
Kauno rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių V skyriuje nustatytos atliekų turėtojų pareigos susidariusias atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal rūšį ir pobūdį, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius bei naudotis objektui priskirtais konteineriais. Taisyklių IX skyriuje papildomai nustatyta, kad biologiškai skaidžios atliekos turi būti atskiriamos nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, o maisto ir virtuvės atliekos individualiuose namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius. Tai reiškia, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuojama taip, kad būtų skatinamas atliekų perdirbimas, todėl savivaldybė, taikydama įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, turi užtikrinti atskirą komunalinių atliekų, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, t. y. maisto ir virtuvės atliekas, surinkimą. Biologiškai skaidžios atliekos surenkamos į specialiai tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius ar kitas tam skirtas priemones ir negali būti maišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis ar antrinėmis žaliavomis. Gyventojai, kuriems išdalinti maisto atliekų konteineriai, privalo atskirai rinkti visas maisto ir virtuvės atliekas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, maisto ir virtuvės atliekų konteinerio atsisakyti negalima.
Kokias atliekas galima mesti į maisto ir virtuvės atliekų konteinerį? Ar reikia šias atliekas sudėti į maišelius?
Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerį galima mesti netinkamus valgyti maisto produktus, kiaušinių lukštus, vaisių ir daržovių likučius, mėsos ir žuvies atliekas, riebalus, pieno produktus, arbatos tirščius ir pakelius, kavos tirščius bei jų filtrus, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą kartoną ir popierių, popierinius rankšluosčius, skintas gėles ir kambarinius augalus (be žemių), kitas virtuvėje susidariusias bioskaidžias atliekas. Maisto ir virtuvės atliekas reikia rinkti į popierinį ar plastikinį maišelį, kurį, prieš išmetant, būtina sandariai užrišti. Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerį negalima mesti karštų pelenų, žaliųjų (sodo ir daržo) atliekų, maisto produktų pakuočių ir kitų pakuočių, drėgnų higieninių servetėlių, vaistų.
Kokio dydžio yra individualūs maisto ir virtuvės atliekų konteineriai? Kas juos aptarnauja ir kokiu dažnumu?
Individualūs maisto ir virtuvės atliekų konteineriai yra 120l talpos, juos aptarnaus UAB „Švara ID“ kartą per dvi savaites (26 kartus per metus).
Kaip keičiasi mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnis, pradėjus maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą?
Įvedus atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą, keisis ir mišrių komunalinių atliekų išvežimo dažnumas – jos bus surenkamos rečiau, t. y. 18 kartų per metus, vietoje 26 kartų (kartą per tris savaites); 9 kartus per metus, vietoje 12 kartų.
Ar turiu mokėti už maisto ir virtuvės atliekų konteinerio išvežimą?
Maisto ir virtuvės atliekų konteinerio aptarnavimas yra nemokamas. Pradėjus maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą, Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai daugiabučių namų gyventojams mažėja 30 proc. (27.80 Eur / 1 gyventojui per metus). Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji individualių namų valdų gyventojams mažėja (priklausomai nuo turimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio dydžio) atsižvelgiant į suretintą mišrių komunalinių atliekų konteinerių aptarnavimo grafiką.
Kaip maisto ir virtuvės atliekas turi rūšiuoti daugiabučių namų gyventojai?
Daugiabučių namų gyventojams bendro naudojimo konteinerių aikštelėse bus pastatyti 40 modernių antžeminių maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerių, taip pat rekonstruota 19 pusiau požeminių konteinerių, pritaikant juos atskiram maisto ir virtuvės atliekų surinkimui.
Ar bus išdalinti kibirėliai maisto ir virtuvės atliekoms rinkti?
Gyventojams (individualių namų valdų savininkams) bus išdalinti kibirėliai, skirti patogiam atliekų rūšiavimui namuose. Tuo tarpu daugiabučių namų gyventojai nurodytus kibirėlius galės atsiimti vietos seniūnijoje.
Kaip naudoti maisto ir virtuvės atliekų konteineryje esantį filtrą?
Atlaisvinkite užraktą, pasukite dangtelį prieš laikrodžio rodyklę ir nuimkite. Keisdami filtrą, seną filtro medžiagą išmeskite kaip organines atliekas, o naują filtro medžiagą sudėkite į keturias kameras. Eksploatacijos metu filtrai turėtų būti sudrėkinti, kad suaktyvėtų mikroorganizmai ir pilnai užpildytų filtro kameras. Įpylus apie 500 ml drungno vandens, granulės visiškai išbrinks per 15 – 30 sekundžių. Vėl uždėkite dangtelį ir sukite jį pagal laikrodžio rodyklę, kol išgirsite spragtelėjimą.